Meningokokinės infekcijos gydymas

Antibakterinis meningokokinės infekcijos gydymas

Generalizuotos meningokokinės infekcijos atveju išlieka veiksmingas gydymas didelėmis penicilino dozėmis. Benzilpenicilino kalio druska leidžiama į raumenis 200 000–300 000 V/kg per parą greičiu. 3–6 mėnesių amžiaus vaikams dozė yra 300 000–400 000 V/kg per parą. Paros dozė skiriama lygiomis dalimis kas 4 valandas be nakties pertraukos. Pirmuosius 3 gyvenimo mėnesius vaikams rekomenduojama sutrumpinti intervalus iki 3 valandų.

Sunkiais meningoencefalito, ypač ependimito, atvejais skiriamas intraveninis benzilpenicilino vartojimas. Aiškus klinikinis poveikis pastebimas per 10–12 valandų nuo gydymo penicilinu pradžios. Nerekomenduojama mažinti penicilino dozės, kol nebus baigtas visas kursas (5–8 dienos). Iki to laiko pagerėja bendra būklė, normalizuojasi kūno temperatūra, išnyksta meninginiai simptomai.

Nors penicilinai veiksmingai gydo meningokokines infekcijas, šiuo metu pirmenybė turėtų būti teikiama cefalosporinų grupės antibiotikui ceftriaksonui (Rocephin), kuris gerai prasiskverbia į smegenų skystį ir lėtai pašalinamas iš organizmo. Tai leidžia jį vartoti tik vieną ar du kartus per dieną, neviršijant 50–100 mg/kg per parą dozės.

Antibiotikų gydymo veiksmingumui stebėti atliekama juosmeninė punkcija. Jei skystoji citozė neviršija 100 ląstelių/mm3 ^ir yra limfocitinė, gydymas nutraukiamas. Jei pleocitozė išlieka neutrofilinė, antibiotikų vartojimą reikia tęsti ankstesne doze dar 2–3 dienas.

Nerekomenduojama vartoti dviejų antibiotikų kartu, nes tai nepagerina gydymo veiksmingumo. Kombinuotas antibiotikų vartojimas turėtų būti svarstomas tik esant bakterinei infekcijai (stafilokokams, proteuzams ir kt.) arba pūlingų komplikacijų, tokių kaip pneumonija, osteomielitas ir kt., išsivystymo atveju.

Prireikus galima skirti natrio sukcinato (chloramfenikolio) 50–100 mg/kg per parą dozę. Paros dozė vartojama 3–4 kartus per parą. Gydymas tęsiamas 6–8 dienas.

Simptominis meningokokinės infekcijos gydymas

Kartu su etiotropiniu meningokokinės infekcijos gydymu, taikoma kompleksinė patogenezės priemonių kompleksas, skirtas kovoti su toksikozėmis ir normalizuoti medžiagų apykaitos procesus. Šiuo tikslu pacientams užtikrinamas optimalus skysčių kiekis geriant ir į veną infuzuojant 1,5 % reamberino tirpalą, reopoligliciną, 5–10 % gliukozės tirpalą, plazmą, albuminą ir kitas medžiagas. Skysčiai į veną leidžiami 50–100–200 mg/kg per parą greičiu, priklausomai nuo amžiaus, būklės sunkumo, skysčių ir elektrolitų pusiausvyros bei inkstų funkcijos. Taip pat skiriamas donorinis imunoglobulinas, skiriami probiotikai (Acipol ir kt.).

Labai sunkiais meningokokcemijos atvejais, susijusiais su ūminiu antinksčių nepakankamumo sindromu, gydymą reikia pradėti nuo intraveninio skysčių vartojimo (pvz., hemodezo, reopoligliucino, 10 % gliukozės tirpalo), kol pasirodys pulsas, po to skiriant hidrokortizoną (20–50 mg). Paros gliukokortikoidų dozę galima padidinti iki 5–10 mg/kg prednizolono arba 20–30 mg/kg hidrokortizono. Atsiradus pulsui, skysčių vartojimą reikia pakeisti į intraveninę lašelinę infuziją.